Atkurtai Lietuvai 100 metų

Vasario 16-ąją renginiai prasidėjo Šv. Mišiomis bažnyčioje, kur buvo melstasi už parapiją, jos žmones ir Lietuvą. Po Šv. Mišių visi rinkosi į centrinę miestelio aikštę, kur Svėdasų skautai pakėlė valstybės vėliavą. Visi vieningai ir darniai giedojo valstybės himną. Po šios iškilmingos ceremonijos svėdasiškiai sugužėjo į  kultūros namų salę. Svėdasų bendruomenė dalino žmonėms savo pačių rankomis pagamintas trispalves vėliavėles ir peteliškes.

Susirinkusius su švente pasveikino Svėdasų seniūnas Valentinas Neniškis. Kraštotyrininkas Raimondas Guobis – šventės veiklų sumanytojas, kuris pristatė Šimtmečio svėdasiškių paveikslų galeriją.

Čia puikavosi Svėdasuose ir apylinkėse gimusių ir nusipelniusių Lietuvai žmonių portretai. Savanoris, kovotoja už Lietuvos laisvę Jonas Matulevičius, svėdasiškis, tautos patriotas, rašytojas, kan. Juozas Tumas – Vaižgantas, Kauno meno mokyklos kūrėjas, lietuviškos akvarelės pradininkas ir nepralenktas meistras Kajetonas Sklėrius ir jo brolis, taip pat dailininkas, dar ir pulkininkas, Alfonsas Sklėrius, pasižymėjęs kovose už nepriklausomybę, Vyčio kryžiumi apdovanotas, majoras Jonas Motiejūnas - Valevičius, dvasininkai, marijonų ordino vienuoliai Aleksandras Bublys ir Steponas Matulis, dailininkas Jonas Rimša, operos solistas Aleksandras Kutkus, rašytojai Stepas Zobarskas ir Bronė Buivydaitė, mokytojas - visuomenininkas Vladas Baleišis, bankininkas Adomas Prūsas, verslininkas Antanas Šukys, valsčiaus viršaičiai Juozas Striukas ir Antanas Budreika, vargonininkas Petras Vinkšnelis bei kanklių meistras Juozas Lašas portretus. Svėdasuose  gyvenanti  gimnazistė Aušrinė Neniškytė pristatė dar 1935 m. padarytas kankles, prisiminė  savo senelį Bronių Neniškį, padovanojusį šias kankles ir išmokiusį jomis groti paprastą melodiją "Ant kalno karklai siūbavo...". Ši melodija nuskambėjo ir šį kartą Aušrinės lūpose.

Šventė pagyvino AKC Svėdasų skyriaus saviveiklininkų ansamblis, vadovaujamas Rožės Lapienienės, Anykščių r. Svėdasų  J. Tumo-Vaižganto gimnazijos mokiniai, vadovaujami Sigutės Kovienės, skautė-solistė Aušrinė Neniškytė. Skambėjo patriotinės dainos, posmai ir muzika. Ačiū jiems visiems už prasmingą šventę sušildžiusią mūsų sielas, padėjusią pajusti bendrystės jėgą, pasididžiavimą savo valstybe, žmonėmis.
Po koncerto niekas nesiskirstė namo. Kultūros namų kiemelyje vaišinomės koše, arbata, šildėmės prie jaunimo sukrauto didžiulio laužo. Suėję į vieną būrį, džiaugėmės švente, skautų vadovaujami vaikai žaidė žaidimus. Darnios, patriotiškos, susitelkusios bendruomenės - valstybės ateitis, pamatas. Džiugu, kad svėdasiškiai išlaikė patriotiškumo, vienybės, bendrystės egzaminą - prasmingai paminėjo Nepriklausomybės dieną.

Vasario 17-osios vidurdienį beveik 40 žygeivių, Raimondo Guobio pakviestų, susirinko prie Žaliosios tilto. Tarp smagiai nusiteikusių Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos šaulių ir skautų buvo matyti keletas ir vyresnio amžiaus žmonių. Šimtmečio atminties žygį pradėjo nuo Rimkaus Juozapo 1928 m. statyto betoninio trijų aukštų koplytstulpio - paminklo Nepriklausomybės dešimtmečiui. Žygeiviai aplankė Šaltinių kaimą, paskui miško keliukais pasiekė Butėnus, pasigrožėjo Šventosios sietuva. Nuo Butėnų kapinaičių plazdenant aukštai iškeltai trispalvei, skambant skautų šūkiams, pražygiavo Butėnų kaimu. Prie ,,Barono vilos“  žygeivius pasitiko  bei arbata ir sausainiais pavaišino Svėdasų bendruomenės pirmininkas Arvydas Kilius. Trumpai pailsėję ir sušilę, per Butėnų mišką ir Sausalaukę žygeiviai pasiekė Svėdasus. Nei sniegas, nei po pietų pakilęs vėjas šventinės nuotaikos nesugadino. Visi grįžo įraudusiais skruostais, truputėlį pavargę, bet patenkinti, sėkmingai įveikę Atminties žygio trasą.

Vasario 18-ąją po pamaldų dar žmonės užsuko į Svėdasų bibliotekos meno galeriją į Šimtmečio svėdasiškių portretus pažvelgti iš arčiau. Kalbėdamiesi apie žymiuosius tarpukario kraštiečius taip pat prisiminė ir to meto Svėdasų gyvenimą. 

Asta Fjellbirkeland
Asociacijos „Svėdasų bendruomenė“ tarybos pirmininkė