Bažnyčios istorija
Pirmoji bažnyčia Svėdasuose pastatyta XVI a. pr. Ji minima 1522 m. Vilniaus vyskupijos prelato Jono Albino akte. Vėliau ji perduodama reformatams. Radvilų dvaras slopino katalikybę. Spėjama, kad miestelio viduryje katalikai buvo pasistatę nedidelę bažnytėlę.
1575 m. didiko Kristupo Mikalojaus Radvilos fundacija buvo pastatyta kalvinų bažnyčia, kuri vėliau atiteko katalikams. Svėdasuose dar kurį laiką veikė reformatų bendruomenė. Ji buvo pasistačiusi naujus maldos namus, bet 1755 m. jie sudegė ir reformatų bendruomenė iširo.
Galima spėti, kad didžiojo rusų antplūdžio į Lietuvą metu (1655 - 1661) Svėdasų bažnyčia buvo arba sugriauta, arba smarkiai apgadinta, nes po karo buvo pastatyta nauja, mūrinė bažnyčia. Ją 1680 m. konsekravo vyskupas Slupskis.
1794 m. klebonas kanauninkas Mykolas Smolskis prie senosios mūrinės bažnyčios pristatė naują medinę bažnyčią.
1794 m. statyta medinė šv. arkangelo Mykolo bažnyčia yra tradicinio plano ir fasado, tik vienintelis bokštas yra Lietuvai svetimos bizantiškos formos. Bažnyčios durys arkinės, langai stačiakampiai, sienos apkaltos statmenai. Bažnyčios ilgis - 38 m, plotis - 30,2 m, aukštis iki lubų - 8 m, iki bokšto viršūnės - 24 m. Mūrinėje koplyčioje, senosios Radvilų mūrinės bažnyčios išaugotoje dalyje, yra senas laidojimų rūsys. Bažnyčioje yra šv. Juozapo paveikslas - respublikinės reikšmės dailės paminklas.
Svėdasų parapija iki 1849 m. priklausė Vilniaus vyskupijos Kupiškio dekanatui, iki 1926 m. - Žemaičių vyskupijai, nuo 1926 m. - Panevėžio vyskupijos Anykščių dekanatui.
Prieš pirmąjį pasaulinį karą buvo projektuojama statyti erdvią, mūrinę, romėniško stiliaus naują bažnyčią, kurios labai laukė visi svėdasiškiai. Tačiau dėl prasidėjusio karo statyba nebuvo pradėta. Iš bažnyčiai statyti suvežtos medžiagos klebonas Kazimieras Kazlauskas pastatė kleboniją (dabar senelių namai).
Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia šiek tiek nukentėjo, bet kunigas klebonas Antanas Survila net ir sunkiomis sąlygomis suremontavo.
Svėdasų kapinių vartai
Išlikusiais duomenimis, Svėdasuose kunigavo apie 100 dvasininkų, iš šio krašto į kunigus išėjo 16 vyrų. Bažnyčios istorijoje dažnas kunigas paliko savo pėdsakus.
Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu dvasininkai prisidėjo prie knygų platinimo, pažangių švietėjiškų idėjų skleidimo. Svėdasų dvasininkai rūpinosi kultūra, visuomenės reikalais.
Bažnyčioje yra šv. Juozapo paveikslas - respublikinės reikšmės dailės paminklas.
Šalia bažnyčios palei didžiąją altoriaus sieną šventoriuje nepriklausomos Lietuvos metais pavasarininkai pastatė Šv. Jėzaus Širdies koplytstulpį. 1944 m. paminklas buvo smarkiai sužalotas, o Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejui pažymėti - restauruotas.
L. Marikonio mauzoliejus kartu su bažnyčia ir varpine sudaro vertingą istoriniu bei architektūriniu požiūriu ansamblį.
L. Marikonio koplytėlė
Svėdasų kapinės