Bendruomenės istorija

Žingsneliai bendruomenės link

Ryški pilietiškumo dvasia virš Svėdasų prapleveno prieš trisdešimt metų, kai miestelio jaunimas ,,užsidegė" vietinio pramuštgalvio, techninio sporto entuziasto ir netikėčiausių idėjų generatoriaus Vidmanto Augulio sumanymu - steigti Jaunimo klubą. Jie taip aktyviai kibo į veiklą, kad net nepamatė, kaip papuolė į saugumo akiratį – mat tais laikais Visuomeninių organizacijų įstatymo net nebuvo... Jei klubo steigėjai tada ,,išsivyniojo" gana laimingai, tai tuometiniam kultūros namų direktoriui Juozui Pabarškai, palaikiusiam šią jaunimo iniciatyvą, kainavo postą...

Nors pirmosios Sąjūdžio trispalvės Svėdasuose suplevėsavo dar gerokai prieš mitingą Anykščių Dainuvos slėnyje, bet vėlesnės pilietinės svėdasiškių iniciatyvos ištirpo respublikos politinio gyvenimo fone ir be masinio kryžių statymo nieko įsimintinesnio nėra išlikę atmintyje.

1997-aisiais miestelį sujudino vietinės televizijos transliacijos. Buvo įkurta pirmoji viešoji įstaiga rajone – Svėdasų televizija. Ažiotažas buvo neblogas: vieni stebėjosi, kiti svėdasiškiams pavydėjo. Šioje veikloje panoro dalyvauti net 22 asmenys – pavydėtinas aktyvumas šių dienų akimis!

Ryškų pilietinį gestą svėdasiškiai pademonstravo prieš penketą metų, per gana trumpą laiką suaukoję bibliotekos paveikslų galerijos įrengimui kone septyniolika tūkstančių litų.

2001-ųjų rudenį trys bedarbiai išsinuomavo aptriušusį namelį miestelio centre ir virš durų pakabino kartono lapą su užrašu ,,STV klubas". Tada šios keistos kontoros steigėjai net nesuprato, kad jų įstaigėlė ir buvo bendruomenės centro prototipas, kurio veiklos tikslas – žvalgyti žmogiškuosius išteklius, burti miestelio aktyvistus, kaupti geras idėjas ir bandyti atnaujinti Svėdasų televizijos transliacijas. Taip reikalai pajudėjo į priekį...

Sugundė pinigai

Kurti bendruomenę suagitavo Jaunimo kultūros ir paramos centro ,,Versmė" direktorė Birutė Astrauskienė, turinti projektų rašymo patirtį. Viliojo fondų pinigai, skiriami bendruomenių kūrimo projektams ir galimybės susikurti sau darbo vietas. Iš penkių nevyriausybinių organizacijų buvo sudaryta koalicija, kurios atstovai gana greitai paruošė įstatų projektą. Kažkam atkreipus dėmesį, kad šis atrodo labai jau vartotojiškai, po neilgų ginčų buvo įrašyti žodžiai ,,plėtoti pilietinį ir dorovinį ugdymą". Dar kažkas replikavo, kad negražu atiminėti duoną iš klebono...

Nuo pinigų prie moralės

Kol buvo ruošiami dokumentai įstatų registravimui, tuometinė steigėjų grupės vadovė Alma Švelnienė viešai pareiškė, kad bendruomenės kūrimas tik dėl pinigų gali privesti prie nesusipratimų ir netgi pykčių. Įstatų registravimas buvo atidėtas, kol nebus apibrėžtas kuriamos bendruomenės modelis. Iškilo klausimas, kaip turėtų atrodyti tokia organizacija, kurioje prioritetas ne pinigai, o moralė. Vieniems atrodė, kad tai bereikalingas išsidirbinėjimas, kitiems tapatinosi su religine organizacija, o didžioji dalis steigėjų, atrodo, iš viso nebuvo linkusi dėl to sukti galvų: sausringa vasara kėlė aibę kitų rūpesčių. Bendruomenės idėja ko gera būtų ir nudžiuvusi, jei ne Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkė Aldona Širvinskienė. Iš vieno renginio ji parvežė Lietuvių pilietinių organizacijų Forumo programinius dokumentus. Juose respublikos intelektualai labai ryškiai akcentavo, kad sumaištis ekonomikoje ir gyvenime yra smunkančios dorovės pasekmė ir kvietė priešintis plintančiam blogiui. Tai buvo atgaivos vanduo bevystančiai idėjai ir autoritetingas padrąsinimas steigėjams, kad einama teisinga kryptimi. Formiečių medžiagos analizė kaip tik ir išryškino supratimą, kad bendruomenę reikia kurti moralinių nuostatų pagrindu.

Ne viskas auksas, kas auksu žiba

Diskusijose modeliuojant situaciją, paaiškėjo, kad vadovautis bendražmogiškomis vertybėmis dabartiniame gyvenime nėra patikima: jis tapo perdaug sujauktas ir sudėtingas. Humanizmo ir demokratijos principai, nors ir statomi į pirmąją vietą bendruomeniniuose santykiuose, vistiek daro ją labiau panašesnę į kolūkį, o ne į naujo tipo organizaciją. Iš esmės grįžtama į tą pačią sistemą iš kurios ką tik buvo išeita, o tarp skirtingų veiklos sferų – socialinės, ūkinės ir kultūrinės – negalima pravesti jungiamosios grandies, ką galima būtų įvardinti bendruomeniškumu. Vėl gaunasi kaip toje nelabai rimtoje dainuškoje: plaučiai – sau, inkstai - sau, vieno daikto - nesakau... Kitais žodžiais tariant, vieni sodina parką, kiti iš tų pasodintų medelių riša šluotas ožkoms, vieni stato paminklus – kiti jų papėdėje renkasi išgerti alaus...

Nauja – tai užmiršta sena

Tad kaip turėtų atrodyti tokia morali bendruomenė, kurioje visi jos nariai laikytųsi dorovės normų? Vienas koalicijos partnerių Romualdas Repšys, studijuojantis krikščionybės raidos ypatumus dabartinėje visuomenėje ir apylinkėje gerai žinomas, bet nelabai suprantamas, siūlė neišradinėti dviračio, nes tokios bendruomenės modelis seniai esąs aprašytas Šventajame Rašte. Jo tvirtinimu, Anoniminiai Alkoholikai kiek supaprastintą šį modelį jau daug dešimtmečių sėkmingai taiko savo veikloje. Tai puikiausia iliustracija, kaip krikščionybės principų taikymas gyvenime pagimdė efektingiausią pasaulyje alkoholizmo gydymo metodiką. Anoniminių Alkoholikų susirinkimuose ant stalo deganti žvakutė, bendra malda nieko nešokiruoja, o bendravimo nuoširdumo net didžiausi blaivininkai gali pavydėti...

Nedaug kas buvo linkęs įsiklausyti į šiuos argumentus ir purkštavo, kad bendruomenė ne vienuolynas ar bažnyčia, o Bibliją, esą, tegu klebonas studijuoja...

Šviestis ir šviesti!

Šis šūkis grupelės devizu tapo tarsi savaime. Likę mažumoje, atkaklieji moraliosios bendruomenės šalininkai savos gamybos laikraštėlyje dar pabandė kraštiečiams išaiškinti šią idėją. Bet tai buvo balsas tyruose. Tada jie nusprendė nebeįrodinėti esą ne kupranugariai ir visą dėmesį sutelkė savišvietai ir bendraminčių paieškai. Taip miniatiūrinė moralioji bendruomenė pradėjo funkcionuoti. Nors ji daugiau panašėjo į savitarpio pagalbos grupę, bet jau pirmieji žingsniai pranoko lūkesčius: bendraminčių ratelyje dirbti buvo tikrai smagiau, todėl ir nuobodžiausi darbai neprailgdavo. Lyg savaime susirikiavo bendruomeninės veiklos schema. Stebino, kad reikalai įgavo pagreitį visai be pinigų. Ko gera, tai ir buvo Dievo pirštas... Viena po kitos dygo idėjos, plėtėsi pažinčių geografija, augo bendravimo patirtis - kinkos nebeuždrebėdavo ir prieš nepažįstamą auditoriją...

Kol veikla apsiribojo savuoju kiemu, lėšų ne ką tereikėjo. Bet bendravimas intensyvėjo. Kol šios mažos bendruomenės tikslas nebuvo fondų pinigai, įforminti organizaciją nebuvo būtinumo. Vis dėlto po ilgokų svarstymų buvo nuspręsta įregistruoti ją kaip bendruomenės centrą, mat kažkas pradėjo skleisti gandus, kad ten renkasi... sekstantai, nors ką tai turi bendro su seksu, sektom ar laivyba vargu ar kas galėjo pasakyti. Pradžioje tokios kraštiečių fantazijos kėlė juoką, bet su laiku atskleidė ir gana rimtų dalykų: vietinių inteligentų konformizmą, vyresniosios kartos fanatizmą ir kai kurių žmonių labai keistą ir prieštaringą požiūrį į moralinius dalykus.

Tą neblogai pailiustravo 2004 m. lapkričio mėn. rajoniniame laikraštyje ,,Anykšta" pasirodęs didžiulis ir gana prieštaringai vertinamas A.Lingaičio straipsnis ,,Svėdasuose klaidžioja religinės sektos šmėkla".

Gyvenimas parodė, kad kalbėti apie moralę reikia tam tikros drąsos: arba būsi apšauktas sektantu, arba geriausiu atveju – kvailiu. Todėl nenuostabu, kad norinčių drąsiai žvelgti į ateitį grupelė nėra didelė. Bet, atrodo, nebeilgam. Tamsiausia būna prieš pat aušrą...

Valentinas REPŠYS

2004-12-10

MORALIOJI BENDRUOMENĖ:

Ugdo supratimą, kad krikščionybė nėra religija ar abstrakti filosofija, o gyvenimo būdas, kurio principus sukūrė absoliutus dieviškasis protas dar prieš žmonijos atsiradimą.

Padeda suvokti, kad gyvenimo džiaugsmas, pilnatvė, harmonija ir grožis priklauso nuo to, kiek tų principų sugebi įdiegti į savąjį gyvenimą. Depresija, liūdesys, baimė ir kitas dvasinis diskomfortas yra tų principų ignoravimo rezultatas.

Padeda įsisąmoninti, kad krikščionybės principai yra tokie paprasti, kad jų suklastoti neįmanoma. Būtent dėl jų paprastumo dažnam sunku patikėti, kad jie gali būti tokie veiksmingi. Reikia atsisakyti visų pagundų juos modernizuoti. Mandrosios šiuolaikinės filosofijos ir pavojingos tuo, kad bandoma žmogišku protu patobulinti tai, kas jau absoliučiai tobula. O tai būtinai veda tobulybės pavertimą netobulybe su visomis iš to išplaukiančiomis tragiškomis pasekmėmis.

Padeda suvokti, kad blogis yra galingiausia tamsioji jėga šiuolaikiniame pasaulyje, bet jis praranda galią, laiku atpažintas ir išvilktas į šviesą. Bendruomenės narių tikslas – kiekvienam asmeniškai išmokti atpažinti blogį ir jo išvengti, nežiūrint kokia šviesos kauke jis bebandytų prisidengti. Būtent dėl jo stulbinančio landumo ir chameleoniškumo, blogio atskleidimui vidinės nuojautos dažnai jau nebeužtenka. Tam reikalingas žinojimas ir informacija. Mechaninis dvasinių doktrinų priėmimas be mąstymo ir informacijos analizės yra pavojingas. Būtent dėl to svarbiausias šios dienos uždavinys – dorovinė savišvieta ir švietimas.

M O R A L I O S I O S

BENDRUOMENĖS TEZĖS

♥ Kiekvienas bendruomenės narys yra laisva asmenybė, nevergaujanti žalingiems įpročiams bei tradicijoms ir visada galinti laisvai pasirinkti.

♥ Vienas žmogus gali daug, jeigu jis yra aktyvus ir sugebantis uždegti, bet nuveikti didelius darbus gali tik darnus kolektyvas.

♥ Bendruomenėje nėra nei geriečių, nei blogiečių. Visi turi įgimtąją blogio dozę, bet visi turi ir vienodas galimybes juo atsikratyti, nepriklausomai nuo gabumų ar visuomeninės padėties.

♥ Bendruomenę vienija siekis gyventi pagal Dekaloge išdėstytus moralinius principus.

Ką turėtų veikti moralioji bendruomenė

♥ ugdyti supratimą, kad krikščionybė nėra religija ar abstrakti filosofija, o gyvenimo būdas, kurio principus sukūrė absoliutus dieviškas protas dar prieš žmonijos atsiradimą.

♥ padėti suvokti, kad gyvenimo džiaugsmas, pilnatvė, harmonija ir grožis priklauso nuo to, kiek tų principų sugebėsi įdiegti į savąjį gyvenimą. Depresija, liūdesys, baimė ir kitas dvasinis diskomfortas yra tų principų ignoravimo rezultatas.

♥ padėti įsisąmoninti, kad krikščionybės principų tobulumas yra jų papras-tume. Reikia atsisakyti pagundų juos modernizuoti. Mandrosios šiuolaikinės filosofijos ir pavojingos tuo, kad bandoma žmogišku protu patobulinti tai, kas jau absoliučiai tobula. O tai būtinai priveda prie tobulybės pavertimo netobulybe su visomis iš to kylančiomis tragiškomis pasekmėmis.

♥ padėti suvokti, kad blogis yra pati galingiausia jėga šiuolaikiniame pasaulyje, turinti savo veiklos dėsnius ir stebėtiną savybę maskuotis. Blogio atpažinimui vidinės nuojautos dažnai nebeužtenka. Tam reikalingas žino-jimas ir informacija. Mechaninis dvasinių doktrinų priėmimas be mąstymo ir informacijos analizės yra pavojingas, nes veda į uždarumą ir sektantizmą. Todėl svarbiausias šios dienos uždavinys – savišvieta ir švietimas.