Advento popietė Svėdasuose

Gruodžio 17 dieną Svėdasų kultūros namuose vyko adventinė popietė ,,Pasidalinkime gerumu".

Liaudies kalendoriuje Adventas - rimties, susikaupimo, fizinio it dvasinio apsivalymo metas, ūkinių darbų pabaiga. Pagaliau Adventas yra laikas įžiebti šviesą savo sieloje ir padėti kitam tą šviesą savyje įžiebti. Tai padrąsinimo, pripažinimo, meilės ir džiaugsmo šviesa. Jėzus sako: ,,Aš - pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nevaikščios tamsybėse".
Adventas teikia viltį, kad yra pradžia ir pabaiga. Po šio tamsaus ramybės meto ateis Kalėdos - šviesos šventė. Pasibels į namus, padės tašką praeičiai, paskelbs apie gimimą, pažadės šviesą, saulę. Jos greitai praeis, bet spės sušildyti ir padalyti viltį, kad rytdiena bus geresnė, šviesesnė, kad vieni kitiems būsime atidesni, rūpestingesni. Kur yra viltis, ten prasideda ėjimas į priekį.

Adventinės popietės tikslas - suburti bendruomenės narius ir leisti pasijusti didelio kolektyvo dalimi, padėkoti vieni kitiems už tai, kas padeda atrasti bendrystę, pabūti šiltai ir jaukiai kaip su geriausiais draugais.
Popietę vedė Irma Deguckienė ir Milda Davainytė. Susirinkusieji klausėsi adventinių giesmių ir dainų, kurias dovanojo Svėdasų Juozo Tumo - Vaižganto gimnazijos moksleiviai, vadovaujami muzikos mokytojos Kristinos Dilienės. Skambėjo Anykščių kultūros centro Svėdasų skyriaus folklorinio ansamblio, vadovaujamo Rožės Lapienienės, atliekamos dainos. Į popietę susirinkusius svėdasiškius prasminga kalba kreipėsi Svėdasų parapijos klebonas Vydas Juškėnas, primindamas Advento prasmę.
Po renginio vedančios pakvietė popietės dalyvius prie Svėdasų bendruomenės aktyviausių ir išradingiausių moterų paruošto adventinių valgių stalo. Prisimindami papročius, tradicijas, mes turtėjame, jų laikydamiesi tampame doresni. Juk į žemę atėjome tam, kad puoselėtume tai, kas protėvių palikta.
Ilgai svėdasiškiai nesiskirstė namo, ramiai šnekučiavosi, užkandžiavo, dalijosi valgių receptais, dėkojo organizatoriams už suteiktą galimybę pabūti kartu, praskaidrinti tamsias kasdienybės akimirkas.
Gyvename paskutinę Advento - didžiojo laukimo - savaitę. Todėl taip norisi, kad kiekvieno - mažo, jauno, seno - sielą praskaidrintų malda, kad gėrio, atjautos sėklos dygtų širdyse, šildytų artimųjų rankos, visų namuose skleistųsi ramybė ir šiluma, kad užgimtų kūdikėlis kiekvieno širdyje. 

Milda Davainytė