Svėdasiškiai rinko gražiausias sodybas

Rugpjūčio mėn. Svėdasuose vyko gražiausios ir tvarkingiausios sodybos konkursas, kurį organizavo Svėdasų bendruomenė. Mūsų veiklioji bendruomenės pirmininkė Asta Fjellbirkeland parengė konkurso nuostatus, bendruomenės taryba sudarė vertinimo komisiją.

Svėdasai – Juozo Tumo-Vaižganto apdainuotas, gamtos kūriniais apdovanotas, garbingą istorinę praeitį turintis, daug žymių žmonių išugdęs kampelis. Miestelis nedidukas, bet jam labai daug duota.

Kiekvieną, atvykstantį į Svėdasus, pasitinka Alaušo ežeras, mirksintis lyg svėdasiškio akis ir viliojantis čia pasivaikščioti, pasižvalgyti, pasigrožėti gamtos ir žmogaus kūryba. Kairėje miestelio pusėje, Barono kalno papėdėje, prie buvusio Marikonių dvaro griuvėsių prisiglaudęs, galingai savo vandenis teliuskuoja dviem vardais vadinamas Svėdasas ar Beragis. Į miškelį, tave sustabdys mažutis, lelijomis pasibarstęs, Vosintėlio ežeriukas. Žvilgtelk į Svėdasų apylinkes užsuka ir Jara. O kur dar sausi, išlakūs pušynai, gojeliai, kalvelės, lygumos?!

Tokiam gamtos prieglobstyje gyvena grožį ir darbą mylintys žmonės. Tarsi negalėdami nusileisti tam, kas gamtos padovanota, savo rankomis kuria jaukią aplinką, puošia, puoselėja sodybas. Jie yra didžiausias Svėdasų turtas. Lankydami sodybas įsitikinome, kokie išradingi, kūrybingi, besidalijantys patirtimi, jautrūs, darbštūs svėdasiškiai.

Stebino sodybų šeimininkų išradingumas. Sodybose sugulė gimtųjų palaukių akmenys, vietą atrado įdomios medžių šakos, kelmai, žievės, kankorėžiai. Puošybos akcentais renkamasi skalda, dekoratyvinės plytelės, pinti daiktai, nebenaudojami buities rakandai. Kiemuose aptikome mažosios architektūros detalių. Daugelyje sodybų lelijų akimis žvalgosi tvenkinėliai, kai kuriose trykšta fontanai. Ir žinoma gėlės, gėlės. Sienas aplipusios vyniojasi raganės, galvas kelia puošnūs jurginai, žvalgosi kanos, įvairiom spalvom blyksi lobelijos, petunijos, astros, kvapnieji žirneliai, šalavijai, gvaizdūnės, kardeliai. Netgi rūtų aptikome. Sodybose gausu dekoratyvinių medelių, krūmų, retesnių augalų, reikalaujančių ypatingos priežiūros.

Susodinę visų sodybų augalus į vieną vietą, turėtume puikų botanikos sodą.

Pagal konkurso nuostatus išrinktas gražiausiai besitvarkantis daugiabutis. Visų daugiabučių aplinka tvarkoma, nupjautos vejos, žydi gėlės, nukarpytos gyvatvorės, daug žalumos, įrengtos poilsio zonos. Gražiausiai besitvarkančiu daugiabučiu išrinktas mokytojų namas. Reikia pažymėti ir tai, kad jame gyvena jau garbaus amžiaus buvę mūsų mokytojai. Kai kurie jau lazdele pasiremia, bet gėles sodina, krūmus ir kitus želdinius prižiūri, veją pjauna. Vakarais susėda po savo rankomis sodintais medžiais ir šnekučiuojasi, ir grožisi savo triūso vaizdais.

Išrinkti nugalėtojus tarp privačių sodybų buvo Sizifo darbas. Kiekviena sodyba savita, patraukli. Kai atėjome į Mokyklos gatvę, Grožis ir žmonių darbštumas, kūrybingumas, išmonė apakino. Čia reikėtų premijuoti visas sodybas. Tai tvarkingiausia ir gražiausia miestelio gatvė. Po ilgų svarstymų išrinkome 10 gražiausių sodybų. Pagarba jų šeimininkams.

Verta pasivaikščioti po miestelį, kad įvertintum, kokie gražūs, žydintys, žaliuojantys, kvepiantys, darbščių kūrybingų žmonių puoselėjami yra Svėdasai.

Miestelyje tvarkosi visi: ir senutėliai, ir pagyvenę, ir ligų prispausti, ir jauni, ir čia jau pastoviai nebegyvenantys, bet tėvų namus išsaugoję žmonės. Pastarieji itin džiugina ir optimistiškai nuteikia. Malonu, kad išradingumu, tvarka nenusileidžia ir miestelio vyrų tvarkomos sodybos. Jų šeimininkai Rimantas Janulis, Albinas Laučius, Bronius ir Vytautas Bražiūnai.

Grožį kuriantis žmogus geresnis, patrauklesnis. Tarp gėlų ir medžių blogis netarpsta. Gražioje aplinkoje mintys nuskaidrėja, siela dainuoja, širdy palengvėja, gimsta nauji sumanymai. 

 Milda Davainytė.