Naujienos

 Bronė Buivydaitė (Tyrų duktė) gimė 1895 gruodžio 8 dieną Svėdasuose, smulkaus amatininko šeimoje, augo Anykščiuose. 1912 m. baigė buhalterijos kursus Kaune, kurį laiką dirbo prekyboje, 1914 m. baigė Utenos keturklasę mokyklą, 1918 m. Voronežo gimnaziją; 1918 - 1930 m. mokytojavo Skuode, Veiveriuose, Panevėžyje, Anykščiuose. Tarpukario metais ji išleido tris eilėraščių rinkinius ir kelias prozos knygas, daug rašė vaikams: eiliuotų padavimų rinkinys "Anykščių baladės" (1930), sukūrė eiliuotų pasakų, apysakų. Po Antrojo pasaulinio karo (iki 1948 m.) mokytojavo Alytuje. Sukūrė naujų eilėraščių, perredagavo ir išleido kai kuriuos prozos kūrinius, skirtus vaikams. Apie 1960 metus ji neteko regėjimo. 1970 m. buvo priimta nare į tuometinę Lietuvos aklųjų draugiją. Būdama neregė, materialiai remiama LAD, B. Buivydaitė parašė ir išleido naujų knygų vaikams: apysaką "Pro vaikystės langą" (1969), "Karklo švilpa" (1972), atsiminimus "Vargai vartus kilnoja" (1982).
   Išleido eilėraščių knygas: ,,Vasaros šnekos“ (1921), ,,Skudučiai“ (1933). ,,Po žilvičiais“ (1939). Pjeses pasakas: ,,Mėlynasis drugelis“ (1927), ,,Stebuklingoji radasta“ (1933), ,,Lapė gudragalvė“ (1935), parašė libretą K. Banaičio operai ,,Jūratė ir Kąstytis“ (pastatyta 1972), romaną ,,Atversti lapai“ (1934) ir kt.
   "Ilgai žiūrėjau pro vaikystės langą ir rašiau. Prikėliau iš kapų pažįstamus, gerus, vargšus žmones... Nebepasakosiu, kiek aš su ta vargše akele vargau, kol parašiau autobiografinę apysaką... Matau viską pro dūmus", - taip rašė apie save B. Buivydaitė 1976 m. gegužį.
   Mirė 1984 m. sausio 29 d., palaidota Anykščiuose.

Juozas Tumas-Vaižgantas yra vienas iš didžiųjų lietuvių rašytojų. Tai iškili ir tauri asmenybė, didelių meninių kūrinių kūrėjas. Vaižganto kūrybinis palikimas yra gausiausias tarp jo meto rašytojų.

Juozas Tumas gimė 1869 m. rugsėjo 20 dieną rytų Lietuvoje, netoli Svėdasų, Malaišių kaime, ūkininko šeimoje. Jo meninės pasaulėjautos formavimuisi didelę reikšmę turėjo graži gimtųjų apylinkių gamta, liaudies dainos, pasakos, padavimai. Kunigiškių pradžios mokyklą rašytojas baigė per 2 metus ir 1881 m. įstoto į Daugpilio realinę gimnaziją, kur mokėsi iki 1888 m. ir pradėjo domėtis lietuvių nacionalinio atgimimo idėjomis, raštais, spausdinamais „Aušroje“, pamėgo rusų literatūros klasikų L. Tolstojaus, I. Turgenevo, N. Nekrasovo kūrybą. Pats mėgino rašyti eiles, prozą.

Baigęs gimnaziją ir paklusdamas tėvų valiai Vaižgantas įstojo į Kauno kunigų seminariją. Čia aktyviai įsijungė į dešiniosios krypties visuomeninę veiklą, ėmė bendradarbiauti klerikalinėje spaudoje, domėjosi gimtąja kalba, kurią dėstė žinomas kalbininkas K. Jaunius. Dalyvavo lietuvių klierikų patriotų slaptoje Lietuvos Mylėtojų Draugijoje, Šv. Kazimiero draugijoje, pradėjo rašyti. Baigęs seminariją, 1893 m. Vaižgantas buvo įšventintas į kunigus ir paskirtas vikaru į Mintaujos lietuvių parapiją, tačiau netrukus, 1895 m. buvo perkeltas į Mosėdį, nes nesutarė su kunigais. Čia aktyviai pradėjo dalyvauti visuomeninėje ir patriotinėje veikloje.

1896 - 1904 metais vadovavo „Tėvynės sargo“ - klerikalinio laikraščio, leidimui. 1898 m. J.Tumas buvo perkeltas vikaru į Kulius. 1900 m. pradėjo leisti žurnalą inteligentams „Žinyčia“. 1901 m. J.Tumas buvo perkeltas į Micaičius. Čia susipyko su lenkais, kurie buvo nusistatę prieš jo lietuviškąją veiklą, jie parašė skundą ir Vaižgantui buvo uždrausta rašyti į spaudą be vyskupų leidimo. 1902 m. J.Tumas buvo iškeltas į Vadaktėlius. Vadaktėliuose J.Tumas sulaukė lietuvių spaudos grąžinimo. Dalyvavo Vilniaus Seime, kūrė lietuviškas mokyklas, organizavo lietuvišką valsčiaus savivaldybę.

1906-1911 m. J.Tumas gyveno Vilniuje, dirbo „Vilniaus žinių“ (1907), „Vilties“ (1907-1911), „Ryto garso“ (1914) redakcijose.

1911 m. J.Tumas buvo paskirtas Laižuvos klebonu. Tuo pačiu metu išvyko į Ameriką „Saulės“ draugijos reikalais ir praleido ten 3 mėnesius, o grįžęs parašė knygą apie emigrantų gyvenimą.

1914 m. J.Tumas buvo atleistas iš Laižuvos klebono pareigų, išvyko į Rygą, kur dirbo „Rygos garso“ redakcijoje. 1915 m. J.Tumas buvo pakviestas į Petrapilį - į centrinį lietuvių komitetą nukentėjusiems nuo karo šelpti. Petrapilyje įsijungė ir į politinę veiklą: įkūrė Tautos Pažangos partiją, dalyvavo Petrapilio lietuvių seime, pasaulio lietuvių konferencijoje Stockholme.

1918 m. J.Tumas grįžo į Lietuvą. Vilniuje įsijungė į lietuvių komitetą nukentėjusiems nuo karo šelpti, redagavo „Lietuvos aidą“. 1919 m. jis pradėjo leisti laikraštį „Nepriklausoma Lietuva“. 1920 m. J.Tumas persikėlė į Kauną. Čia buvo paskirtas Vytauto Didžiojo bažnyčios rektoriumi, kuriuo išbuvo iki 1932 m. Antros pagrindinės J.Tumo pareigos Kaune buvo darbas universitete: 1922-1929 m. dėstė lietuvių literatūros istorijos paskaitas. 1929 m. suteiktas garbės daktaro laipsnis.

J.Tumas mirė 1933 m. balandžio 29 d. Kaune, palaidotas Vytauto Didžiojo bažnyčioje. Vaižgantas iš esmės tęsė realizmo tradicijas, realistinius momentus savitai siedamas su romantiškų reiškinių traktavimu. Literatūrinis originalumas Vaižganto kūryboje jungėsi su stiliais ir kalbos liaudiškumu.

Trumpai apie Kultūros namus

1990 m. Respublikinė dainų šventė

„Kupiškėnų vestuvių“ ir režisieriaus Povilo Zulono jubiliejus

Vaizgantui skirti renginiai

Padainuokime suėję

Vasario 16-oji Žaliojoj
Atidengiant memorialinę lentą B. Buivydaitei
Prie koplytstulpio Stepui Zobarskui

Kaimo šventėse

Keturių Utenos apskrities seniūnijų – kaimynių dienose

Buivydiškėse, Trakų Vokėje, Vilnijos lietuvių šventėje Mokytojų namuose

Joninės Kamajuose
Koncertas Salose
„Linksmoji armonika“ Utenoje
Koncertai Vyžuonose, Kavarske, Troškūnuose ir kitur

Žolinė Zarasuose
Pakermošė Antalieptėje

Bėk bėk, žirgeli
Respublikinės žirgų lenktynės Dusetose
Rajono seniūnijų dienos

Madonos dainų šventėje
Tarptautinėje šventėje (Anykščiuose) „Ežerų sietuva“
Anykščių miesto šventėje

Pasaulio lietuvių dainų šventė „MES 2003“

Svėdasų biblioteka

J.Tumo - Vaižganto 16

Tel. 8-381 43200

el.paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Darbo laikas

Darbo laikas
II - V  9.00 -18.00
VI      9.00 -16.45 

Darbuotojos:

Inga Kilienė

Dalia Paulavičienė

Retokai susimąstome apie tai, kokias asociacijas kelia žodis "biblioteka", koks vaizdinys iškyla prieš akis. Dažniausiai tai ankšta patalpa, prigrūsta lentynų, kurios perkrautos knygomis. Jeigu paklaustume, su kokia spalva susijusi biblioteka, dažnas atsakytų, kad pilka spalva ir niūria rimtimi. Net bibliotekinnikas šioje monotoniškoje aplinkoje iškyla kaip nespalvingas, neišraiškingas individas.

Apmąstant biblioteką šiandiena, pravartu įvertinti praeitį, rasti ir išsiaiškinti klaidas, numatyti tolesnius raidos kelius. Ilgo pokario laikotarpio negalima visiškai nubraukti. Nelengvomis sąlygomis buvo nemažai pasiekta, įdėta daug jėgų. Žinoma, yra ir bėdų: vaikantis kiekybės be saiko didintas skaitytojų skaičus, kiti rodikliai. Kuriant nepriklausomą Lietuvą reikėjo įveikti deformacijas, sudaryti tokias sąlygas bibliotekininkystei plėtoti, kad jos atitiktų Respublikos poreikius.

Bibliotekos veikla, knyga ir skaitymas ekonominiu aspektu nematuojami. Tai dvasinio peno sritis, vertybė, kurios buvimas reiškiasi įvairiais pavidalais.

Svėdasų bibliotekos veikla iki 1940 m.

1937 m. rudenį buvo įsteigta Svėdasų parapijinė J. Tumo - Vaižganto biblioteka. Bibliotekos vedėja pradėjo dirbti Ona Juodelytė - Maculevičienė.

Biblioteka buvo įsikūrusi šalia autobusų stoties (dabar tas namas apgyvendintas). Buvo vienas didelis kambarys, nepritaikytas bibliotekai. Inventorius - vos dvi spintos knygoms sukrauti ir vienas stalas.

Pradžioje buvo apie 500 knygų. Jų skaičiaus augimu ir apskritai bibliotekos augimu rūpinosi kunigas Juozas Ražanskas. Jis pats daug savų knygų atidavė, daugiausia - grožinės literatūros.

Skaitytojų buvo nedaug, apie 200 žmonių. Dauguma - mokytojai, mokiniai.

Biblioteka dirbo 16 - 20 val. Vakarais lankytojai ateidavo pažaisti šaškėmis, šachmatais.

Atlyginimą bibliotekininkei mokėjo kunigas (15 - 25 Lt).

O. Juodelytė - Maculevičienė dirbo iki 1940 m. liepos mėnesio.

Bibliotekos veikla 1940 - 1960 metais

1940 m. liepą pradėjo dirbti Stelmokas, tačiau po kelių mėnesių iš jo darbą perėmė Boguslavas Matulevičius kartu su Svėdasų progimnazijos direktoriumi.

1941 m. gruodžio pradžioje dirbti pradėjo Emilija Narkūnaitė - Šalkuvienė. Biblioteka buvo toje pačioje vietoje. Kadangi liko tik viena spinta (kita kažkur dingo), daug knygų gulėjo ant grindų. Lentynų niekas nedavė, bibliotekininkei pačiai reikėjo uždirbti pinigus. Ji su saviveiklininkais ruošdavo vaidinimus, pasirodydavo vidurinėje mokykloje. Ypač didelį pasisekimą turėjo "Jaunikis iš Kauno". Vakarų viešai skelbti neleido, viskas buvo daroma paslapčia. Uždirbtus pinigus riekėjo skirti "savitarpinei pagalbai", o bibliotekos naudai likdavo tik trečdalis. Už uždirbtus pinigus buvo pasamdytas Juozas Gajauskas, kuris padirbo 3 lentynas. Vėliau iš Kupiškio gautas rašomasis stalas.

Okupacijos metais bibliotekomis niekas nesirūpino. Patalpos buvo šaltos, apšsviestos žibaline lempa, tačiau žibalo ne visuomet būdavo.

Biblioteka priklausė švietimo skyriui, kuris ir mokįjo atlyginimą.

1942 m. vasarą biblioteka buvo perkelta į to paties namo kitus du kambarius.

Su knygų gavimu būdavo daug vargo. Leidykla atsiųsdavo į Rokiškį knygas be viršelių. Mašinų nebūdavo, į Rokiškį reikėjo važiuoti arkliais, o ir nuvažiavus knygas reikdavo nunešti į knygrišyklą ir po kiek laiko vėl važiuoti pasiimti. Knygų autorius ir pavadinimus juodu tušu užrašinėdavo pati bibliotekininkė. Ant nugarėlių buvo rašomos skiriamosios raidės:

A - plonos, vaikiškos knygos

B - normalaus dydžio, grožinės

C - didesnės, mokslinės

D - didelio formato, daugiausia apie žemės ūkį

Skaitytojų buvo apie 400. Bibliotekoje vestas piniginis žurnalas ir iš kiekvieno skaitytojo imta 3 markės užstato. Taip pat buvo abėcėlinis katalogas, į kurį ranka reikėdavo surašyti visi duomenys apie knygą.

Darbo laikas nuo 13 iki 20 val.

E. Šalkuvienė dirbo iki 1944 m. spalio mėn.

1944 m. gruodžio mėn. pradėjo dirbti Steponas Češūnas.

Biblioteka persikėlė į dabartinį mokyklos bendrabutį. Labai trūko lentynų, pora sukalė pats vedėjas. Reikėjo atrinkti pasenusias knygas, jos buvo išvežtos į Rokiškį.

S. Češūnas buvo susitvarkęs ir galėjo dirbti, tačiau susirgo. biblioteka pora mėnesių nedirbo. Nors vedėjas tikėjosi, kad pagis, tačiau 1945 gegužės 6 d. jis mirė.

1945 - 1952 metais dirbo Vladas Žvirblis, Stasys Žemaitis, Albinas Žemaitis, Mykolas Baronas.

1952 m. pradėjo dirbti Elena Baltuškienė. Inventorius - 3 lentynos, stalas ir du kataloginiai stalčiai. Visame Svėdasų valsčiuje buvo viena biblioteka ir vadinosi "Svėdasų valsčiaus viešoji biblioteka".

Knygų - maždaug 3000, skaitytojų gal tik 300. Darbo valandos 10 - 18 val.

1954 metais biblioteka iškelta iš namo, o jame įkurtas mokyklos internatas (dabar čia - neveikiantis mokylos bendrabutis). Knygos sukrautos į sandėlį, biblioteka nedirbo apie pusę metų. Tada buvo paskirti du kambariai prie dabartinių kultūros namų dviejų aukštų name. Tačiau 1956 m. namas užsidegė, jš padegė antrajame aukšte gyvenę žmonės. E. Baltuškienė gelbėjo knygas, kiek galėjo, ir parsinešė namo. Bibliotekai vietos nebuvo visus metus.

1957 m. biblioteka persikėlė į dviejų aukštų medinį namą prie Vaižganto paminklo. Knygos naujai inventorizuotos, padarytos naujos lentynos, vėliau atsirado stalų, kėdžių, daugiau lentynų.

Padaugėjo skaitytojų net iki 700, o knygų išduota apie 9000 egzempliorių.

Buvo 6 kilnojamosios bibliotekėlės: Moliakalnyje (20 skaitytojų), Bajoruose (15), dar viena Bajoruose (18), Svėdasų ligoninėje (30), Pauriškių kolūkio kontoroje (25) ir Pauriškių mokykloje (20). Aktyviausi skaitytojai: Ardavičius Antanas, Braknienė Emilija, Musteikienė, Kepalas Juozas, Telšinskienė Genė, Gudonis Juozas.

E. Baltuškienė sudarinėdavo individualius ir grupinius skaitymo planelius. Per metus įvykdavo 4 masiniai renginiai suaugusiems ir vaikams. Ypač didelį pasisekimą turėjo teminis vakaras "Alkoholizmo žala". Žmonių buvo pilna salė, jie aktyviai diskutavo.

Bibliotekininkei daug padėdavo mokytojai: Elena Vilytė, Jonas Beleckas, Veronika Masiulienė.

1966 m. E. Baltuškienė išėjo į pensiją.

1966 gruodžio 17 d. ją pakeitė specialistė Aleškevičiūtė Aldona, dirbusi iki 1968 gegužės 15 d.

1968 m. gegužės 15 d. bibliotekoje prdėjo dirbti Elena Banienė - Bublienė.

Knygų fondas - 7680 egzempliorių, skaitė 700 skaitytojų.

Nuo 1968 lapkričio iki 1969 gegužės biblioteka nedirbo, nes vedėja buvo dekretinėse atostogose.

1969 m. pradžiai knygų fondas - 8251 egz., skaitytojų 716, jiems išduota 7517 egz.

1969 m. įvyko du masiniai renginiai.

1970 m. pradžiai bibliotekos knygų fondas - 8444 egz., skaitytojų - 720, išduota 8705 egz.

Įvyko renginiai: Ataskaitinė skaitytojų konferencija, literatūrinis muzikinis vakaras, muzikinė valandėlė - Bethovenui 200, popietė su vaikais, viktorina.

1970 m. aktyviausi bibliotekos skaitytojai: Maželis Vytautas, Pabarškienė Irena, Masiulienė Veronika, Tuskienė Birutė, Semėnienė Ona, Petronytė Marijona, Žygienė Marytė, Braknienė Emilija.