Vizitai pas amatininkus

Svėdasų bendruomenė vykdydama projektą „Bendravime mūsų stiprybė“, surengė susitikimą su vietos amatininke – vilnos vėlėja – Asta Mediniene.

Susitikimo metu Asta pasakojo apie savo nueitą kelią iki išdįso užsiimti amatininkyste, apie pirmuosius žingsnius, sėkmes ir nesėkmes, apie į neviltį varantį žinių ir įgudžių stygių. Parodė pačia pirmąją savo nuveltą šlepetę iš kurios pati šiandien nuoširdžiai juokiasi. Pasakojo apie šiandienos darbus, kokius ir kaip gauna užsakymus. Džiaugėsi nuoširdžiais klientų atsiliepimais. Rodė, kokius užsakymus daro šiandien: šliapetes, aulinukus, pirties kepures, virtuvines pirštines. Papasakojo apie skirtingus gaminių puošybos būdus – sausąjį privėlimą ir spalvotos vilnos užvėlimą šlapiuoju būdu.

Bendruomenės nariai, dalyvavę susitikime su amatininke, uždavė klausimų apie vėlimo darbo eigą ir gavo išsamius atsakymus. Visi liko labai patenkinti susitikimu. Netgi kilo idėja, prieš kalėdas susirinkti bendroms vėlimo pamokoms ir pasigaminti Kalėdines dovanas savo artimiesiems.

 decktop 011

Spalio mėnesį suorganizavome antrąjį susitikimą su amatininke pagal vykdomą projektą „Bendravime mūsų stiprybė“. Šį kartą susitikome su audėja Aušra Petniūnaite. Nuoširdi, kukli, kūrybinga, be galo darbšti moteris sužavėjo visas ją lankiusias viešnias. Aušros namuose audimui skirtas visas kambarys, kuriame stovi dvejos audimo staklės: vienos juostų audimui, kitos – rankšluosčių. Be pagrindinių darbo įrankių, kambaryje pilna visko, be ko audėja tiesiog neišsiverčia ir ko, mes, paprasti žmonės, matantys baigtą gaminį, net neįsivaizduojame esant: tai sūlų vyniojimo įvairiausi aparatėliai, ištisa kartoreka audimo raštų ir tikrų tikriausių perfokortų – programavimo mašinų prototipų, kurias audėja gaminasi pati, taigi atlieka programuotojo darbą, pagalbinių įrankių ir gaminio užbaigimui neišvengiamai reikalingų – lygintuvo, lyginimo lentos ir šukų kutams iššukuoti. Buvom sužavėtos Aušrinės gaminiais: įvairiausių ilgių, pločių, raštų juostomis ir plonytėlaičiais rankšluoščiais, kurių pagaminimą sunku suvokti net matant visą procesą. Audėja leido paausti ir mums, viešnioms. Malonu buvo pajausti staklių jėgą ir gera buvo žiūrėti, kaip tuo darbu žavisi jaunos mergaitės. Likome labai dėkingos Aušrai už šiltą priėmimą, įdomų pasakojimą, nuostabius jos darbus. Išėjusios kažkaip vienu balsu ištarėme frazę: „kaip mažai mes pažįstame šalia mūsų gyvenančius žmones“.

IMG 5117

IMG 5120

IMG 5119

© 2014 Svedasai.lt